Jaunikio dovanų jaunajai pintinė atnešama ir sutartis pasirašoma likus aštuonioms dienoms iki vedybų apeigų. Pintinė atnešama rytą tos dienos, kai bus pasirašyta sutartis. Ji sudaryta iš satino, aksomo ir t.t. suknelių dalių (mergina turės pati jas atkurti).
(ji juokiasi)
Iš baltų ir juodų nėrinių – visiems įmanomiems gyvenimo atvejams, o jie ne visi bus džiaugsmingi, toli gražu ne visi, verčiau tai žinoti iš anksto – iš paveldėtų brangenybių, jei sužadėtinio protėviai tokių turėjo; iš šiuolaikinių papuošalų, šeimos brangenybių: ūdrų kalinių, monalų plunksnų juostų...

Monalų.

Monalas yra Indijos kalnų sparnuotis turtingomis ir labai subtiliomis plunksnomis, dėl to jos yra originalus papuošalas suknelėms ir rūbams, o jų atsparumas ir nuostabus grožis paaiškina dovanos vertę.

Paveldėtų brangenybių, šiuolaikinių papuošalų, šeimos brangenybių: ūdrų kalinių, monalų plunksnų juostų.

Šio garderobo dugne, - suprantama, kad čia kalbama tik apie dugną, - pačiame dugne įdedamas aukso prigrūstas kapšelis, – naujų monetų! – viena ar kelios vėduoklės, Valandų knyga, nukopijuota nuo Viduramžių šedevro. Tačiau ir be kalbų aišku, jog pintinė gali būti žymiai kuklesnė, viskas priklauso nuo sužadėtinio išteklių.

Matyti, kad titulo „sužadėtinis“ primesti nereikia. Dėl tų pačių priežasčių vyras, kurio padėtis – vidutiniška, taip jau būna, nesisiūlys į būsimus vyrus. Tėvai tikriausiai nedrįstų jam atsakyti bijodami, kad jo įsipareigojimai būtų pildomi pernelyg jau jų sąskaita.

Netgi, manau, galiu tvirtinti, jog pageidautina, bendrai paėmus, kad vyras, kurio padėtis vidutiniška, vadinasi, nesisiūlytų nei į krikštatėvius, nei į sužadėtinius, nei į šeimos tėvus ir t.t. Taip geriau.

Visi daiktai sudėti į didelę pintinę – iš čia ir kilo pavadinimas „pintinė“ – į didelę meniškai puoštą pintinę, išklotą baltu satinu ir kvadrato formos, kad audiniai joje nesusiglamžytų. Didelė baltų rožių puokštė arba satino kaspinas tvirtinami ant jos dangčio. Tai labai gražu.

Kažkam buvo kilusi mintis pakeisti pintinę keliais tūkstančiais frankų, sugrūstų į voką, ir apie tai daugiau nekalbama – ramu, reikalas sutvarkytas! Tačiau ši naujovė užgavo trapius daugumos sužadėtinių jausmus, ir senasis papratimas nugalėjo. Mes esame tuo visai patenkinti, visi tuo visai patenkinti, aš esu tuo visai patenkinta s.

Sutartis dažnai pasirašoma pas notarą.
Tačiau kai notaras atvyksta į sužadėtinės tėvų namus, čia susirenka ir visi suinteresuotieji asmenys. Ir vienu, ir kitu atveju, sutarties sąlygos turi būti abiejų šeimų išsamiai aptartos iš anksto – nedalyvaujant sužadėtiniams, savaime suprantama – kad paskutinių susitarimų akimirką nekiltų grubūs ir karšti ginčai.

Kai sutartis pasirašoma sužadėtinės tėvo ir motinos namuose, po to visada surengiama vakarienė, į kurią kviečiamas notaras. Kartais sutartis pasirašoma vakarėlio metu, kur būna susirinkę nemažai svečių. Pramogos ir pokalbiai nutraukiami ir - op! Notaras perskaito sutartį. Visi labai nustebę sako:
„A.“
Tada būsimasis (būsimasis vyras, sužadėtinis, jaunuolis), būsimasis atsistoja, pasveikina sužadėtinę, pasirašo aktą ir perduoda jai savo plunksną.

Parašiusi savo pavardę, šioji įduoda plunksną sužadėtinio motinai, kuri perduoda ją merginos motinai, tada pasirašo abu tėvai, o po to visi abiejų šeimų nariai pagal amžių. Tai paprasta.

Pasirašymo vakaras jau nebūna toks intymus kaip sužadėtuvių šventė. Tačiau į jį nekviečiami paprasti pažįstami.

Kad būtų išspręsta ši problema, kuri, regis, nuolatos iškyla, drįstu tvirtinti, kad galbūt geriausias sprendimas būtų: niekada neturėti paprastų pažįstamų.

Pasirašymo metu notaras paprašo sužadėtinės – kadangi turi tokią teisę ir kodėl gi ja nepasinaudojus? – leidimo pabučiuoti jai ranką, ji duos leidimą, prieš tai žvilgsniu atsiklaususi motinos ir sužadėtinio. Abu akimis parodo, kad sutinka. Štai taip.
(Ji parodo.)
Prašant sužadėtinio sutikimo, tarsi iš anksto pripažįstamos jo teisės, tame yra kažkas jaudinančio ir gana aiškiai atspindi santuokinio gyvenimo priedermes. Tačiau, gal kas paprieštaraus, - sužadėtinė dar priklauso tik nuo savo tėvų. Ne visai: ant piršto ji mūvi žiedą, kuris ją įpareigoja ir jau gavo, ar dar bereikia priminti, solidžias dovanas, kurios ją įpareigoja.